#ar_žinote pasaulyje
bene labiausiai žinomas Holokausto epizodas Lietuvoje vyko vos pora
šimtų metrų nuo Kauno Akropolio. kokia dalis jo lankytojų yra bent
Who cares... Garažas netapo memorialu...
Tai kad ten kolonija nepilnamečių, jau išaugom iš to amžiaus, dabar tik Pravėniškes aplankyti galima :(
Taigi
ir kaip. Grubei. Galėjo iš Amerikonų. Dar tie nekarevo. 1941 06 22
Nuspirkt. Elektros Kėdes. Ir kaip ten. Kokiius.Tai Sovietų Šnipus. Amėrikoj
...Už atominės bombos paslapčių.Amerikos Išdavimą. TSRS Kelintais tai.
Metais. Dar pre Stalino sučirškino. Nars...Iš kur ten. BŪTŲ Elektros.
Gave?..Brazauskas Kauno HES dar būvo nepastates. O Sniečkus Ignalinos
AE
Koordinatės:
54°53′36″N 23°55′23″E (ž.)
Vaizdas garažo teritorijoje po žudynių
Lietūkio garažo žudynės –
1941 m.
birželio 27 d. įvykiai Kaune, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „
Lietūkis“ garažų teritorijoje (dabar – Miško g. 3).
Naciams okupavus Lietuvą viešai, žiauriai, pasityčiojant nukankinta daugiau nei 50
Lietuvos žydų.
Priešistorė
1940 m.
Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Lietuviai pabėgėliai Berlyne ir Lietuvos pogrindininkai tikėjosi, kad
nacių Vokietija užpuls
Sovietų Sąjungą, vylėsi atstatyti Lietuvos nepriklausomybę ir rūpinosi ta proga atsikratyti Lietuvos žydų.
[1] Tuo tikslu
Lietuvių aktyvistų frontas skatino burtis į
Tautinio darbo apsaugos batalioną sudarytą iš celių, „penketukų“.
Aleksandras Bendinskas
vadovavo prekybos, pramonės ir transporto išsaugojimui, kad karui
prasidėjus sovietai turto neišvežtų ir nesunaikintų. Sovietai 1941 m.
birželio 13-15 d. trėmimuose panaudojo sunkvežimių iš
Lietūkio
ir kitur. Birželio 17-18 d. sklido gandai, kad sovietai rengia dar
didesnius trėmimus. Lietuvių aktyvistų fronto štabas nusprendė
„penketukams“ nurodyti tokiu atveju apgadinti transporto priemones.
1941 m. birželio 22 d.
nacių Vokietija užpuolė
Sovietų Sąjungą ir prasidėjo
1941 m. birželio sukilimas.
1941 m.
birželio 25 d. vokiečių kariuomenė įžygiavo į Kauną. Tą dieną atskrido
SS A operatyvinės grupės vadas
Franz Walter Stahlecker. Jis skatino lietuvius sukilėlius rengti pogromus. Jo paskatintas, tą dieną
Algirdas Klimaitis pradėjo
Vilijampolės pogromą, kuriuo metu lietuviai išžudė maždaug 800 Kauno žydų.
Žudynių aplinkybės
Vieta
Žudynės įvyko 1941 m. birželio mėn. 27 d. mažame
Lietūkio
garaže šalia Žalgirio gatvės ir Vytauto prospekto, priešais Kauno
kapines. Vokiečių 16-osios armijos vadovybės būstinė buvo už maždaug 200
metrų, Lietuvos prekybos rūmuose. Kiemas matėsi pro būstinės langą.
[2]
Organizatoriai ir vykdytojai
Dauguma liudininkų nurodo lietuvius kaip žudytojus. Pasak kai kurių liudininkų, vokiečiai žemino ir mušė
žydus, bet jų nežudė.
[2]
Iš viso liudijimų surinkta iš apie 90 žmonių.
[3] Apie žudynes liudijo
Laimonas Noreika ir
Vytautas Petkevičius.
[4] Vytautas Petkevičius
rašė, kad jisai vienuolikos metų būdamas stebėjo šias žudynes ir matė
kaip Aleksandras Bendinskas lietuviams tenai vadovavo po to, kai buvo
pasakyta „
Klimaičio vyrams iš ten išeiti.
[5]
Liudijo taip pat fotografas Karlas Roderis. Jas stebėjo vokiečių
562-osios „duonkepių kuopos“ nariai, kurie tvirtino, kad dauguma žiūrovų
sudarė vokiečiai kariai.
[2]
Išlikusiose nuotraukose matyti dešimtys aukų ir maždaug dešimt
nusikaltėlių juos mušančių. Tai lietuviai kareiviai, baltaraiščiai
(ginkluoti civiliai su baltais raiščiais) ir kiti civiliai. Yra
tvirtinimų, kad dauguma žudytojų buvo ką tik paleisti iš kalėjimo.
Matyti daugybė žiūrovų, vokiečių kareivių ir lietuvių civilių, tarp jų
kelios moterys. Žudymui naudojami laužtuvai, medinės lentos ir vandens
siurblio žarnos sunkvežimiams plauti.
[2]
Žudynes fotografavo vokiečiai Karlas Roderis ir vokiečių oro pajėgų
vadovybės štabo 16-osios armijos nuotraukų skyriaus fotografas Wilhelmas
Gunsiliusas.
[2]
Tariamas lietuvis, vienas aktyviausių žudynių dalyvių?..
Fotografo Wilhelmo Gunsiliuso ir pulkininko L. Von Bischoffshausen
liudijimais, daugybę žydų su laužtuvu išžudė maždaug 25-erių metų
blondinas vyras. Dviejose nuotraukose jis pozuoja, pergalingas, laužtuvu
užmušęs savo auką. Wilhelmo Gunsiliuso tvirtinimu, anas atsistojo ant
krūvos lavonų ir akordeonu sugrojo Lietuvos himną.
[6] [4] Kiti liudija kitaip. Spėliojama, kas tasai vyras galėjo būti. Vieni tvirtina, kad jisai
SS karininkas
Joachim Hamann. Kiti mano, kad jisai geštapininkas
Algirdas Antanas Pavalkis.
Arvydas Anušauskas teigia, kad juo galėjo būti
Juozas Surmas, kuris vėliau kalbėjo, kad žudynes suorganizavo su
Franz Walter Stahlecker vairuotoju, Lietuvos vokiečiu
Richardu Schweizeriu, kadaise tarnavusiu Lietuvos saugumui.
[6] Juozas Surmas ir Richardas Schweizeris abu buvo kilę iš
Kybartų. Juozas Surmas buvo suorganizavęs grupę kalinių, išlaisvintų iš Kauno kalėjimo.
[7] [3]
Eiga
Liudytojai pasakojo, kad žydai buvo priversti išvalyti arklių mėšlą
ir vandens žarnomis išplauti kiemą. Juos po to pradėjo kankinti ir
žudyti. Kai kuriuos prigirdė vandeniu iš siurblio žarnos. Kiti žydai
buvo priversti išvalyti kiemą užtvindusį kraują. Civiliai drąsino
mušančiuosius, o kažkas netgi grojo
akordeonu. Aukas užkasė
Kauno senosiose kapinėse. Jas sudėjo įstrižai vienas kitai.
[2]
Žudynių aukos
Žudynėse nužudytas
Aleksandro Štromo tėvas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius
Jurgis Štromas, Simcha Zisl Mankevic
[8],
muilo fabriko darbininkas Jizchakas Grinas, muzikas Šlomas Goldšteinas,
vandens tiekėjas I. Kurliančikas, prekiautojai B. Komašas ir Ch.
Cukermanas, moksleiviai Pessachas ir Goldbergas, bei Mošė Štromas.
[2]
Kankinimų „Lietūkio" garaže aukos, pagal vieną versijų, yra užkastos
Žaliakalnio žydų kapinėse esančiuose tuščiuose plotuose. Tai liudija sovietmečiu pradėtas, bet neužbaigtas tyrimas.
[9] Apie tai
Kauno miesto savivaldybės
atstovams užsiminė Kauno krašto judėjų bendruomenės
pirmininkas Josifas Tacas. Šią versiją turėtų patvirtinti
2013 m. planuojami atlikti kapinių tyrimai, tokiu atveju bus ieškoma būdų, kaip sutvarkyti masinę kapavietę.
Laikinosios Vyriausybės ir kitų asmenų reakcija
Lietuvos laikinoji vyriausybė tą pačią dieną nagrinėjo žudynių klausimą. Komunalinio ūkio ministras
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis posėdyje pranešė apie
nepaprastai žiaurius žydų kankinimus „Lietūkio“ garaže. Nutarta:
Nežiūrint visų priemonių, kurių reikia imtis prieš žydus dėl jų
komunistinės veiklos ir kenkimo vokiečių kariuomenei, partizanams ir
paskiriems gyventojams, vengti viešų žydų egzekucijų.
Be to, kabinetas sutarė, jog šie veiksmai yra padaryti žmonių, kurie nieko bendra neturi nei su
Aktyvistų Štabu, nei su Laikinąja Lietuvos Vyriausybe.
[10]
Gydytojas
Balys Matulionis ir kunigas
Simonas Morkūnas iš pažįstamų girdėjo apie šį nusikaltimą, papasakojo jį arkivyskupui
Juozapui Jonui Skvireckui ir prašė jo tarpininkauti tariantis su vokiečiais.
[2]
Atminimas
Paminklas aukoms žudynių vietoje
Pradedant 2002 m.
Kauno žydų bendruomenė rengia aukų atminimą kartu su prijaučiančiais ir įvairių šalių ambasadų atstovais.
[11]
Alternatyvios versijos
Užfiksuoti įvykio liudijimai yra prieštaringi, nesutariama, kas tiksliai įvyko.
Chaimas Bargmanas samprotauja, kad žudynės galėjo vykti dviejuose skirtinguose garažuose.
[12]
Aleksandro Bendinsko versija
Birželio 22
d. Vokietijai užpuolus Rusiją kai kurie sovietai saugumiečiai bandė iš
Kauno išsprukti Lietūkio garaže esančiais automobiliais. Vienas
penketukas juos sugavo, nuginklavo ir ten užrakino. Aleksandro Bendinsko liudijmu,
birželio 25 d. išlaisvinti lietuviai kaliniai juos atrado, kai kuriuos atpažino ir iš keršto juos kraupiai nužudė.
[13]
Jokie kiti liudijimai nepalaiko A.Bendinsko liudijimų.
[14] Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti tyrinėtojai
Saulius Sužiedėlis ir
Christoph Dieckmann tvirtina, kad dokumentais neįrodyta, jog žudynės buvo keršto aktas prieš saugumiečius.
[2]
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ (2004) “Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai”, Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis
. Margi raštai, Vilnius, 255.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 "Christophas
Dieckmannas, Saulius Sužiedėlis. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės
žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį: Šaltiniai ir analizė.
." Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 21 d..
- ↑ 3,0 3,1 "„Lietūkio“ garažo tragedija
." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 28 d..
- ↑ 4,0 4,1 "Einsatzgruppen A The Massacres in Kovno. Reports and Eyewitness Accounts
." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 27 d..
- ↑ "Christopher Hale. A Different Kind of Story.
." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 27 d..
- ↑ 6,0 6,1 "The Death Dealer of Kovno.
." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 28 d..
- ↑ "Vidmantas Valiušaitis. Kodėl istorikai bijo faktų?
." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 28 d..
- ↑ "The Levitan Family of Kovno.
." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 28 d..
- ↑ http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/atskleis-zydu-kapiniu-paslapti-102810#ixzz24xmkWCQc
Žaliakalnio žydų kapinių paslaptis
- ↑ "Lietuvos Laikinosios vyriausybės protokolas Nr.5
." Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 22 d..
- ↑ "Virginija Skučaitė. Šiurpus holokausto simbolis.
." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 27 d..
- ↑ "Chaimas Bargmanas. Nauja apie žudynes „Lietūkio“ garaže. Kiek garažų buvo?
." Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 21 d..
- ↑ Gitelman, Zvi Y. (1997). Bitter Legacy: Confronting the Holocaust in the USSR.
. Indiana University Press, 201-202.
- ↑ "What really happened at the Lietukis garage, 25 June 1941?
." Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 28 d..
 |
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Tatiana Narkyavichene Gerb.Skvernelis o kas dirbs prevencini darba? atlyginima tai kaskas gauna o kur rezultatai, tad dalynai policija del sito kalta
Jonas Kazenas Liūdna, kad ir ta mūsų policija yra iš to paties pagedusio genofondo, galimai ir jos vadovas iš ten pat. Pabrėžiu žodi GALIMAI, nes dabar tai madinga
Lina Lincikas komentaras kuri turetu paskaityti Skvernelis "O kokį genfondą paveldėjo ponas Skvenelis?
Arnas Zdanevicius ne genofondas cia kaltas, brangieji, mes ne tik genetines butybes, mes visu pirma dvasines butybes. Kol mes gyvensime busim susipyke su Auksciausiuoju - tol mes kentesim pragariskas kancias. nes net ir rojuj - nepasieksim laimes, nes mums nurodyta griz...Žiūrėti daugiau
Emilija Matiukaitė Kokia valdžia, tokia visuomenė, kokia visuomenė tokia valdžia, kokia valdžia, tokia tvarka arba netvarka bei iš to išeinanti visuomenės degradacija. O prie ko policija, jeigu žuvis pūva nuo galvos, o sveikų galvų visuomenėje nerandama.
Raimondas Gitenis "Visada įtariau, kad policininkai - ne šios žemės gyventojai, juolab ne šios Lietuvos."STRAIBATO EILINIS:Ne šio P a s a u l i o?..Ir į Jūsų daržą Rūta akmenukas. Deja ..."
