DAR KARTĄ APIE ŽVALGYBOS ĮSTATYMĄ
Buvau nusprendęs, kad užteks, daugiau nerašysiu apie Žvalgybos
įstatymą. Ką norėjau pasakiau. Tačiau, toliau gilinantis į įstatymo
esmę, radau tokių „perliukų“,kad negaliu jų nuslėpti, privalau
atskleisti. Skaudina tai, kad visuomenei yra pateikiama melaginga
informacija. Neva įstatymas detaliai reglamentuoja žvalgybos institucijų
veiklą, kad sukurtas puikus kontrolės mechanizmas, kad detaliai
nustatyta informacijos panaudojimo tvarka. Nesuprantu, kam reikalingas
dviveidiškumas?
Tas kas rengė Tokį Žvalgybos įstatymą yra arba
suinteresuotas, kad Lietuvoje būtų nuolatinė sumaištis arba visiškai
neturi supratimo apie žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą. Nesinori
tikėti, kad užsienio šalių žvalgyba turi didelę įtaką mūsų valstybės
aukščiausios valdžios atstovams ir paslaptingiausios, skirtos kovoti
prieš užsienio žvalgų priešišką veiklą, institucijos vadovams.
Norisi tikėti, kad mūsų valstybė nėra pavojuje ir nėra užvaldyta
svetimos, nedraugiškos šalies. Norisi tikėti, kad įstatymą rengė žmonės,
kurie yra už valstybę, jos nepriklausomybę ir laisvę, kurie, vedami
gerų paskatų ir norų, tačiau nesuprasdami kaip, stengėsi sudaryti
geresnes ir palankesnes sąlygas kovai prieš valstybės priešus. Norisi
tuo tikėti.
Mano giliu įsitikinimu Žvalgybos įstatymas kelia grėsmę
valstybei. Įstatymo dėka žvalgybos institucijos tampa visagalėmis ir
nepriklausomomis. Jos turi teisę naudoti ypatingas priemones žmonėms
sekti. Jos pačios sprendžia ką, kada ir kiek laiko sekti. Jos gali
kištis į žmonių, įmonių, įstaigų ar visuomeninių organizacijų veiklą,
nurodinėti joms kaip elgtis, kokius sprendimus priimti. Jos pačios save
kontroliuoja. Niekas neturi teisės kištis į jų darbą.
Tas kas
valdys ar turės įtakos žvalgybos institucijų vadovams, tas valdys šalį.
Jeigu turėsime stiprų prezidentą, tai jis valdys. Jeigu turėsime silpną
prezidentą ir protingus jo patarėjus, tai šalį valdys patarėjai. Jeigu
turėsime silpną prezidentą, silpnus patarėjus ir stiprų žvalgybos
institucijos vadovą, tai vadovas valdys. Jeigu turėsime silpną
prezidentą, silpnus patarėjus ir silpną vadovą, tai žvalgybos
institucijos taps uždaromis akcinėmis bendrovėmis, kurios prekiaus
informacija ir įtaka.
Įstatymas sudaro itin palankias sąlygas
užvaldyti VSD. Tereikia užverbuoti institucijos vadovą ir tu valdai ne
tik instituciją, bet visą šalį. Įstatyme sakoma, kad Valstybės gynimo
taryba formuoja poreikius, o konkrečius uždavinius padaliniams nustato
žvalgybos institucijos vadovas. Kaip atsiranda Valstybės gynimo tarybos
poreikis? Labai paprastai. Jis yra formuojamas žvalgybos institucijos
pateiktos informacijos pagrindu. VSD teikia informaciją Vasltybės gynimo
tarybos nariams. Nariai VSD pateiktos inforamcijos pagrindu formuoja
poreikius. O VSD, gavęs Valstybės gynimo tarybos poreikius, formuoja
uždavinius padaliniams.
Politikai skelbė, kad Žvalgybos įstatymas
sukūrė naują ir efektyvų kontrolės mechanizmą. Tai neatitinka tikrovės.
Neverta nagrinėti visų įstatyme aprašytų kontrolės mechanizmų. Reikia
paminėti dvi svarbiausias ir esmines nuostatas.
Pirma. Žvalgybos
institucija neteikia žvalgybos informacijos jeigu, tai padarytų žalos
žvalgybos institucijų veiklai. Ši nuostata nubraukia bet kokią galimybę
atlikti kontrolę. Jau esame susidūre su panašia situacija. LR Seimas
prašė ir netgi reikalavo VSD suteikti informaciją apie dujų tarpininkų
veiklą Lietuvoje, apie jų daromą įtaką aukščiausiems valdžios atstovams
ir pačiai VSD. VSD, motyvuodama tuo, kad nėra nustatytos informacijos
perdavimo tvarkos, atsisakė teikti informaciją. Tai buvo anksčiau. VSD
vadovai stipriai rizikavo. Jie nežinojo kur ir kaip pakryps Seimo
tyrimas. Dabar rizikuoti nereikia, nes VSD vadovas elgsis pagal
įstatymą.
Antra. Vienas iš žvalgybos veiklos kontrolės principų
teigia, kad duomenys, galintys atskleisti žvalgybos agentus, žvalgybos
metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos
institucijų veiklai neteikiami. Šis principas galutinai panaikina
galimybę kontroliuoti žvalgybos veiklą. Kas sprendžia teikti
informaciją ar ne? Žvalgybos institucijos vadovas. Kas gali patikrinti
ar jo sprendimas yra pagrįstas ar ne? Niekas.
Įstatymas nenustato
ir neatskleidžia žvalgybos metodų. Jis teigia, kad Vyriausybė nustatys
metodus, jų taikymo tvarką, terminus ir sąlygas. Įstatymas draudžia
kontroliuojančioms institucijoms susipažinti su naudojamais žvalgybos
metodais? Kodėl reikalingas toks paslaptingumas? Kodėl reikia nuo
visuomenės slėpti žvalgybos metodus? Kuo jie ypatingi?
Todėl, kad
dalis žvalgybos metodų yra nusikalstamos veikos. Viską žinančiame
internete yra pateikiami šie metodai: papirkimas, informacijos vagystė,
šantažas, diversija, kompromitavimas, dezinformacijos skleidimas ir t.t.
Kaip anksčiau minėjau žvalgyba yra puolamasis įrankis. Jis naudojamas
išskirtinai prieš kitas valstybes ir kitų valstybių teritorijoje.
Žvalgyba savo prigimtyje yra nusikalstama veikla. Veikdama teisėtais
būdais ji negalėtų įgyvendinti jai priskirtų uždavinių.
Todėl, kad
žvalgybos metodai yra pavojingi visuomenei. Jeigu ikiteisminis tyrimas
tiria nusikalstamas veikas, renka informaciją tik apie jas ir ne
daugiau, tai žvalgyba, pagal Žvalgybos įstatymą, domisi procesais,
reiškiniais. Jeigu nusikalstamos veikos yra konkrečiai ir aiškiai
aprašytos ir nurodytos baudžiamajame kodekse, tai kokias tirti grėsmes
ir rizikas nustato žvalgybos institucijos vadovas. Jo tyrimo objektu
gali tapti atskiras asmuo, įmonės, visuomeninės organizacijos, politinės
partijos ir t.t.
Praėjusiais metais VSD pateikė ataskaitą, kurioje
įvardijo grėsmes valstybei. Ji teigė, kad ypatingą grėsmę kelia tie,
kurie prieštarauja ir trukdo įgyvendinti Lietuvos strateginius
energetikos projektus. Pagal žvalgybos įstatymą tie, kurie kritikuoja,
rašo straipsnius, viešai pasisako, organizuoja protesto akcijas prieš
Visagino atominės elektrinės statybą kelia grėsmę valstybei. Jeigu jie
kelia grėsmę valstybei, tai jie yra VSD tyrimo objektai. Pagal įstatymą
VSD privalo ne tik rinkti apie šiuos asmenis, organizacijas informaciją,
bet ir užkardyti jų veiksmus. Nežinau kokiu būdu jie tai daro, bet
gandų apie bandymus neutralizuoti, užkardyti „Lietuvos valstybės priešų“
veiklą sklando daug.
Pasikartosiu. Žvalgybos įstatymas kelia
grėsmę pačiai valstybei. Jis žvalgybos institucijas padaro visagales ir
tuo pačių itin pažeidžiamas. Tereikia užverbuoti institucijos vadovą ir
tu valdysi Lietuvą.
