2015 m. spalio 21 d., trečiadienis

144 straipsnis

„Taigi, potencialių šaltinių (agentų) baudimas Baudžiamojo Kodekso kontekste yra šovimas sau į koją.“ G.Grina
Jisai rimtai kalba ar juokauja? Jeigu rimtai, tai įdomu, kas priima sprendimą nesodinti pvz. Rusijos žvalgybos agento į kalėjimą, o leisti jam toliau laisvai gyventi? Prezidentė? VSD vadovas? Ar jo pavaduotojas?
Įsivaizduokite situaciją. Valstybės saugumo departamente generalinio direktoriaus pavaduotojo poste sėdi asmuo. Saugumo pareigūnai, tirdami Rusijos SVR žvalgybos tarnybos šnipo, kuris Lietuvoje dirba po diplomatine priedanga, veiklą Lietuvoje, nustato, kad jis palaiko slaptus ryšius su šiuo pavaduotoju, o pavaduotojas taip pat slepia šiuos ryšius. Kelios kontržvalgybinės operacijos nutaikytos prieš Rusijos žvalgybos darbuotojus žlugo, keli kontržvalgybiniai tyrimai taip pat žlugo, nes įtariamieji arba išvyko, arba palindo giliai po kilimu. Saugumo pareigūnai žino kas yra išdavikas, kas Rusijos žvalgybai nutekina informaciją ir jie tyli, nieko nedaro, leidžia jam veikti ir daryti tolimesnę žalą valstybei??? Visiška nesąmonė. Tai net gi sakyčiau atvira valstybės išdavystė.
Jeigu pradėsite postringauti apie dvigubą agentą, apie perverbavimą, tai žinokite,kad postringaujate nesąmones. Dvigubas agentas yra NEPATIKIMAS. Nei viena žvalgyba juo nepasitiki ir neleidžia jam susipažinti su svarbia informacija, jį iš karto atriboja nuo jos, kad jis nepadarytų dar didesnės žalos. Nei viena tarnyba nežino kam iš tikrųjų dirba dvigubas agentas. Nei viena, tai yra aksioma.
Rusijos žvalgybos agentus, veikiančius prieš Lietuvos visuomenę ir jos interesus reikia SODINTI ir nedelsiant, kad mažą nepasirodytų, o ne žaisti žvalgybinius žaidimus. Rusų neperžaisi su tokiu mąstymu kokį pademonstravo Grina arba Vaišnoras.
Jonas Marcinkus ir 8 kiti mėgsta tai.
Komentarai
Raimondas Gitenis BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO

Į S T A T Y M A S


2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968

Vilnius
144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei

Tas, kas turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, arba pats sukėlė tą pavojų,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą