Andrius Noreika
Prakeikti laikai – laimingi laikai
Antra dalis
Karas baigėsi. Partizanų laikai. Kolūkių kūrimas. Iš patvorių girtuoklių ir šiaip nevykėlių, atsirado visokiausio plauko stribų. Lakstė su raudonom vėliavom glušai ir pusglušiai ir organizavo į kolūkius stoti. Matai, komunizmas, be socializmo nėra įmanoma. Aiškino ūkininkams, kad stotų į kolūkius.
Griežčiau pasireiškusius,
kad nieko nebus. Vežė Sibiran. Senelis, liežuvį mokėjo prikandęs
laikyti. Matomai, jo charakterio bruožas padėjo smetonlaikiu, iš visiško
ubago patapti 22 ha. žemės savininku. Ne kaži kokia toji žemė buvo.
Daug krūmynų, Bartuvos papelkėjusių lankų ir slėnio atšlaičių.
Dar iki apsiženijimo išsinuomavo Stirbaičiuose ūkį, iš, į Ameriką emigravusių žmonių. Sukosi kaip vijurjas. Sugebėjo padirbėti ir Šateikių dvare. Jei ne klystu, buvo ūkvedžiu pas grafus pliaterius.
Matomai buvo apsukrus vaikis, kad sugebėjo užsidirbti 22 ha. žemės ir dar nusipirkti kuliamąją mašiną. Va tas daiktas ir pastatė namą. Dar statėsi ir pieninę. Storomis molinėmis sienomis. Pasistatė, bet jau nebegalėjo toliau suktis. Komunistai, su savo ideologija atėmė.
Grįžtu prie pradžios
Senelis nenorėjo ūkio atiduoti kolūkiui. Matė, kad pijokai ims valdyti. Nuvaldys į pievas.
Radosi toksai kaimo prievaizdas. Matas Kuilinis. Stribas. Gyvendavo smetonlaikiu iš... Kur ką pavogs. Kur pas kokį ūkininką padirbs. Šieną paveš, mėšlą iš tvarto išmėš. Kur prigėręs, su kuo susimuš. Atėjo laikas. Gaspadorius.
Jam atidavė tremtinių namą. Žmonės ištremti Sibiran. Jis šeimininkas. Žmogus malkų neruošė sau. Kam? Lupo pierlentes ir pečiuje degino. Geria, ėsti yra. Neša pyliavas kolūkių kūrimui nepasidavusieji .
Močiutė mamai sudėdavo pyliavos krepšelį. Kažkiek sviesto, kažkiek sūrio. Nuneša. Tas girtas išrėplioja. Paima. Užsirašo. Eina toliau gerti su svieto lygintojais, ir su svieto lygintojomis, komunistėmis ir komjaunuolėmis.
Kiek tai truko laiko? Mama nepamena. Vaikas. Laikas kitaip lekia. Močiutė mirusi.
Su kiekviena atiduota pyliava, ją keldavo. Skolinosi iš kaimynų. Galiausiai, kaimynai neskolino. Pajuto, kad neatiduos. Senelį Kretingos kalėjiman uždarė, už skolas, bet ir ne tik.
Jei norėsit ir įdomu. Laukia tęsinys.
Antra dalis
Karas baigėsi. Partizanų laikai. Kolūkių kūrimas. Iš patvorių girtuoklių ir šiaip nevykėlių, atsirado visokiausio plauko stribų. Lakstė su raudonom vėliavom glušai ir pusglušiai ir organizavo į kolūkius stoti. Matai, komunizmas, be socializmo nėra įmanoma. Aiškino ūkininkams, kad stotų į kolūkius.
Griežčiau pasireiškusius,
Dar iki apsiženijimo išsinuomavo Stirbaičiuose ūkį, iš, į Ameriką emigravusių žmonių. Sukosi kaip vijurjas. Sugebėjo padirbėti ir Šateikių dvare. Jei ne klystu, buvo ūkvedžiu pas grafus pliaterius.
Matomai buvo apsukrus vaikis, kad sugebėjo užsidirbti 22 ha. žemės ir dar nusipirkti kuliamąją mašiną. Va tas daiktas ir pastatė namą. Dar statėsi ir pieninę. Storomis molinėmis sienomis. Pasistatė, bet jau nebegalėjo toliau suktis. Komunistai, su savo ideologija atėmė.
Grįžtu prie pradžios
Senelis nenorėjo ūkio atiduoti kolūkiui. Matė, kad pijokai ims valdyti. Nuvaldys į pievas.
Radosi toksai kaimo prievaizdas. Matas Kuilinis. Stribas. Gyvendavo smetonlaikiu iš... Kur ką pavogs. Kur pas kokį ūkininką padirbs. Šieną paveš, mėšlą iš tvarto išmėš. Kur prigėręs, su kuo susimuš. Atėjo laikas. Gaspadorius.
Jam atidavė tremtinių namą. Žmonės ištremti Sibiran. Jis šeimininkas. Žmogus malkų neruošė sau. Kam? Lupo pierlentes ir pečiuje degino. Geria, ėsti yra. Neša pyliavas kolūkių kūrimui nepasidavusieji
Močiutė mamai sudėdavo pyliavos krepšelį. Kažkiek sviesto, kažkiek sūrio. Nuneša. Tas girtas išrėplioja. Paima. Užsirašo. Eina toliau gerti su svieto lygintojais, ir su svieto lygintojomis, komunistėmis ir komjaunuolėmis.
Kiek tai truko laiko? Mama nepamena. Vaikas. Laikas kitaip lekia. Močiutė mirusi.
Su kiekviena atiduota pyliava, ją keldavo. Skolinosi iš kaimynų. Galiausiai, kaimynai neskolino. Pajuto, kad neatiduos. Senelį Kretingos kalėjiman uždarė, už skolas, bet ir ne tik.
Jei norėsit ir įdomu. Laukia tęsinys.
Vakar, 22:27 · Draugai
9 žmonės (-ių) tai mėgsta.
Alma Jonkuvienė
sunki diskusija dabar patys isvaziuoja vezt nebereikia
Andrius Noreika
Važiuoja, kurie tingi kurti čia.
Andrius Noreika
Kadangi
bitininkas kažkiek esu. Pasakysiu iš stebėjimo jų. Jei bitės ima
vagiliati, vienos iš kitų. Galutiniame rezultate, jos taip
nusivagiliauja, kad žūsta iš
bado. Vakarietiškos civilizacijos analogas. Pavogsi - gerai. Apgausi -
gerai. Emigruosi gerai. Darykim išvadas, kol laikas.
Gintas Vezelis
Liko tik darbščiausi ir kūrybingiausi..
Violeta Kazlauskienė
Liko tie kurie negali be savo šalies ir bando nagais ragais kabintis čia, bet sąlygos negerėja. Ar išsilaikysim?
Raimondas Gitenis
Straibato
Eilinis :Tais laikais žemia matavo. Valakais. O vežė pagal Hektarus nu
ta prasmia buožias. Kaip Banditų Nacionalistų rėmėjus. Piliavu rinkėjai.
Ne visku galėjo išplėšti. Dar ir banditams likdavo.
Saulius Židonis
Tokia
buvo centrinė stalinizmo strategija: eliminuojant buržuazinius
elementus "pagerinti kaimo moralinę aplinką", išguiti savininkiškumą
pilnai. Prasisuko tie, kurie nesilaikę žūtbūt senovinio smetoniško
individualistin io stiliaus, o persimėtė į naują - bendruomenišką, ateistinį, komunistinį , pvz. kaip architektas Landsberg.
Angele Burinskaite
likom silpniausi,jaun ų žmonių nedaug ir kurie turi padėti savo seniems tėvams. Bet iš mūsų valdžia tyčiojasi,tuo pasinaudodama,i r kankindama žmones ,nesuvokdama,ka d lobsta ir toliau mokesčių mokėtojų pinigais..
Angele Burinskaite
gerb.Sauliau,ja u jiems nereikia nė akių merkti,jiems viskas dzin..Jie neturi net sąžinės..Sveiku protu neimanoma viso to suvokti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą