Balandžio
1-osios proga prisiminiau „Fronto“ sakmes. „Stiprių argumentų“ Algirdas
Paleckis 2011 m. atrado tarp „Durnių laivo“ krovinio: „Savo analizėje
rėmiausi 2003 metais išleistoje Vytauto Petkevičiaus, rašytojo ir
1992-1996 metais ėjusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
pirmininko pareigas, knygoje „Durnių laivas“ parašytais žodžiais „Ant
Landsbergio ir A.Butkevičiaus sąžinės guli Sausio 13-osios aukos, nes
vienam sumanius, o kitam įsakius, kelios dešimtys pasieniečių buvo
perrengti ir įleisti į televizijos bokštą. Tai jie šaudė į minią iš
viršaus.“
Citata iš čia:
http://www.lietuviais.lt/dienorastis.php/?data=20110114
„Durnių laivas“ – istorinis keltas. Plukdo tai šen, tai ten. Galima nuplaukti į LTSR / LSSR. Kuravliovo snukelis iš „Afonios“ – prie LSSR ir to bantustano Rašytojų sąjungos. Bet apie tai toliau.
Cituojamos knygos paraštėje rašau klausimėlius.
„Durnių laivo“ škiperis buvo tarsi socdemų Anušauskas. Įtakingas postas Seime, ar ne? Ir per keturis metus dėdulė nesugebėjo suraityti rimtos kliauzos „ant Landsbergio ir Butkevičiaus“.
Kas dalyvavo įvykiuose ar šalia, kas žino, kokia ten buvo tvarka, gūžtelės pečiais. Toje košėje neįmanoma didelė konspiracija. Duodant nusikalstamus nurodymus, reikėjo užsidaryti kur nors tupykloje ir šnabždėtis gretimose kabinose, nes įprastai reikalai buvo svarstomi beveik viešai – vis kas nors girdėdavo.
Šaudymas į minią – nuovokos ir minimalios disciplinos reikalaujanti operacija. Žinoma, jeigu norima, kad neliktų pėdsakų. Įsivaizduoti, kad kelios dešimtys pasieniečių klusniai vykdys komandas ir paskui neplepės, gali tik tas, kuris įvykiuose nedalyvavo, bet prisimena, kaip panašias užduotis vykdė stribai. Bet ir stribai ima pliurpti. Kada įkaušta, dėl žmogžudysčių išsipažįsta. Savanoriai, pasieniečiai – ne Kijevo „Berkutas“. Žinoma, gali tokiais tapti, jeigu kas nors ilgai muštruos. Bet muštrui nebuvo laiko.
Po 1991 m. sausio 13-osios dirbau Krašto apsaugos departamente (KAD). Visiškas bardakas nuolatos stengiantis tai paversti bent jau tvarkos regimybe. Nebuvo dalykų, kurių nežinotų Rosita (ar tik ne Daunoravičiūtė). Jei nežinodavo, supykdavo ir vis tiek sužinodavo. Tokia ten buvo konspiracija.
Didžiausias tarptautinis KAD pasiekimas – LT pasėta Gene'o Sharpo sėkla. Užveistos struktūros, išleista knyga. Raktiniai žodžiai „civilian based defence“ – pilietinė gynyba. Rusijos propagandonai teigia, kad Sharpas, kurį Vakaruose vadina „nesmurtinio veiksmo Klausewitzu“ – maidanų strategas ir taktikas. Pridurčiau, kad hibridinis Putino karas – tas pats Sharpas, tiktai kariauja maidanų užkardytojai.
Grįžtant prie „savų, kurie šaudė į savus“. Sausio 13-osios byla – tas atvejis, kada Kremlius suinteresuotas kuo labiau diskredituoti LT. Ar KGB neklausė telefonų? Sienose nebuvo „blakių“? Mintyse suku filmą: Landsbergio ir Butkevičiaus pokalbių įrašai, į minią šaudžiusių pasieniečių parodymai ir pan. Tačiau tokio filmo nepadarė per 26 metus. Nes nėra iš ko. Gal tie pasieniečiai paskui buvo prie griovio krašto pastatyti, kulkomis išguldyti ir pakasti? Neliko liudininkų?
O ir Butkevičius kaliūzėje sėdėjo. Kodėl tad prie bylos neprisegus neva LT tyrėjų iškastų duomenų, jog Kremliaus agentas Butkevičius rezgė provokaciją – savi turėjo šaudyti į savus? Padaryti tai, ko nepadarė „Durnių laivo“ škiperis, kuris nepasinaudojo pozicija Seime, kad kokią nors komisiją inicijuotų.
Landsbergis bylinėjosi su „Durnių laivo“ (c) paveldėtojais, tie bylą pralaimėjo. Teiginių, dėl kurių kapotasi, nespausdintų joks sveiko proto redaktorius – žinoma, jeigu nenori turėti nemalonumų dėl garbės ir orumo įžeidimų. Tas pat pasakytina ir apie teiginį, nuo kurio pradėjau šį įrašą. Dėl šitos citatos irgi būtų galima pavaikyti (c) paveldėtojus – tegul paneigia, arba susimoka. Byloje su Landsbergiu paveldėtojai be viso kito laikėsi linijos, kad visi teiginiai yra „satyra ir humoras“. Paleckiui tai ne humoras, o „įrodymas“ teisme. Jūs, tovariščiai, apsispręskite pagaliau – satyra, ar faktas?
„Durnių laivo“ škiperio politinė karjera surašyta internetuose. Jis galiausiai iškrito iš politinės apkabos kaip tuščia tūta. Trajektorijos finalas – „Frontas“ ir amžiną atilsį. Žmogus nebuvo teoretikas, o pasakorius. Priklausė LSSR kultūrinei nomenklatūrai, kurios, beje, pirmųjų ešelonų valdžia neskriaudė. Priešingai – įkurdindavo ir mažorus, t. y. kultnomenklatūros palikuonius. Duodavo gyv. ploto.
LSSR kultnomenlatūra tokia ir buvo, kaip aprašyta Marcinkevičiaus „Pušyje, kuri juokėsi“. Tapė „besijuokiančias pušis“ ar „gimtąją žemę, žvelgiančią mylimos moters akimis“. Egzistencialistų ir Špenglerio („Pušyje“ jis vadinamas Badleriu) nelabai skaitė ir pas Genriką Zimaną nevaikščiojo – nereikalavo atverti specfondų kaip Kaniavos apdainuotų langų. Šiaip pagerdavo ir dėl neteisybės bei „vis dar pasitaikančių trūkumų“ išsikeikdavo. Kai kas buvo tarsi Afonia su aukštųjų literatūros kursų diplomu. Beretė – privaloma Rašytojų sąjungos šašbauda ir Baltušiui, ir Churginui.
Perestroikos laikais ėmė vertis specfondai. Mažorams irgi atsivėrė erdvės nuo Timbuktu iki tindiriukų. Tačiau genetiškai paveldėjus specifinį socialistinio realizmo vingį smegenyse, kai kuriems teko kabintis į „Durnių laivą“ – kad nepriburbuliuotų tikrovėje. Didelio proto plaukti tuo keltu per Stiksą nereikia.
O paveldo kombinacijos, sakyčiau, postmodernios: antisemitizmas, antiamerikanizmas, homofobija, ksenofobija, estetikoje kičas, fantazijose nostalgija litui ir Pilėnams viename (kuo kraujas labiau maišytas, tuo lietuvis lietuvesnis). Tarsi kokios nors mažorų bobos palikuoniai negalėtų priperėti tindiriukų pederastukų ar putputyčių lesbyčių. Kalbu apie tikimybę.
Citata iš čia:
http://www.lietuviais.lt/dienorastis.php/?data=20110114
„Durnių laivas“ – istorinis keltas. Plukdo tai šen, tai ten. Galima nuplaukti į LTSR / LSSR. Kuravliovo snukelis iš „Afonios“ – prie LSSR ir to bantustano Rašytojų sąjungos. Bet apie tai toliau.
Cituojamos knygos paraštėje rašau klausimėlius.
„Durnių laivo“ škiperis buvo tarsi socdemų Anušauskas. Įtakingas postas Seime, ar ne? Ir per keturis metus dėdulė nesugebėjo suraityti rimtos kliauzos „ant Landsbergio ir Butkevičiaus“.
Kas dalyvavo įvykiuose ar šalia, kas žino, kokia ten buvo tvarka, gūžtelės pečiais. Toje košėje neįmanoma didelė konspiracija. Duodant nusikalstamus nurodymus, reikėjo užsidaryti kur nors tupykloje ir šnabždėtis gretimose kabinose, nes įprastai reikalai buvo svarstomi beveik viešai – vis kas nors girdėdavo.
Šaudymas į minią – nuovokos ir minimalios disciplinos reikalaujanti operacija. Žinoma, jeigu norima, kad neliktų pėdsakų. Įsivaizduoti, kad kelios dešimtys pasieniečių klusniai vykdys komandas ir paskui neplepės, gali tik tas, kuris įvykiuose nedalyvavo, bet prisimena, kaip panašias užduotis vykdė stribai. Bet ir stribai ima pliurpti. Kada įkaušta, dėl žmogžudysčių išsipažįsta. Savanoriai, pasieniečiai – ne Kijevo „Berkutas“. Žinoma, gali tokiais tapti, jeigu kas nors ilgai muštruos. Bet muštrui nebuvo laiko.
Po 1991 m. sausio 13-osios dirbau Krašto apsaugos departamente (KAD). Visiškas bardakas nuolatos stengiantis tai paversti bent jau tvarkos regimybe. Nebuvo dalykų, kurių nežinotų Rosita (ar tik ne Daunoravičiūtė). Jei nežinodavo, supykdavo ir vis tiek sužinodavo. Tokia ten buvo konspiracija.
Didžiausias tarptautinis KAD pasiekimas – LT pasėta Gene'o Sharpo sėkla. Užveistos struktūros, išleista knyga. Raktiniai žodžiai „civilian based defence“ – pilietinė gynyba. Rusijos propagandonai teigia, kad Sharpas, kurį Vakaruose vadina „nesmurtinio veiksmo Klausewitzu“ – maidanų strategas ir taktikas. Pridurčiau, kad hibridinis Putino karas – tas pats Sharpas, tiktai kariauja maidanų užkardytojai.
Grįžtant prie „savų, kurie šaudė į savus“. Sausio 13-osios byla – tas atvejis, kada Kremlius suinteresuotas kuo labiau diskredituoti LT. Ar KGB neklausė telefonų? Sienose nebuvo „blakių“? Mintyse suku filmą: Landsbergio ir Butkevičiaus pokalbių įrašai, į minią šaudžiusių pasieniečių parodymai ir pan. Tačiau tokio filmo nepadarė per 26 metus. Nes nėra iš ko. Gal tie pasieniečiai paskui buvo prie griovio krašto pastatyti, kulkomis išguldyti ir pakasti? Neliko liudininkų?
O ir Butkevičius kaliūzėje sėdėjo. Kodėl tad prie bylos neprisegus neva LT tyrėjų iškastų duomenų, jog Kremliaus agentas Butkevičius rezgė provokaciją – savi turėjo šaudyti į savus? Padaryti tai, ko nepadarė „Durnių laivo“ škiperis, kuris nepasinaudojo pozicija Seime, kad kokią nors komisiją inicijuotų.
Landsbergis bylinėjosi su „Durnių laivo“ (c) paveldėtojais, tie bylą pralaimėjo. Teiginių, dėl kurių kapotasi, nespausdintų joks sveiko proto redaktorius – žinoma, jeigu nenori turėti nemalonumų dėl garbės ir orumo įžeidimų. Tas pat pasakytina ir apie teiginį, nuo kurio pradėjau šį įrašą. Dėl šitos citatos irgi būtų galima pavaikyti (c) paveldėtojus – tegul paneigia, arba susimoka. Byloje su Landsbergiu paveldėtojai be viso kito laikėsi linijos, kad visi teiginiai yra „satyra ir humoras“. Paleckiui tai ne humoras, o „įrodymas“ teisme. Jūs, tovariščiai, apsispręskite pagaliau – satyra, ar faktas?
„Durnių laivo“ škiperio politinė karjera surašyta internetuose. Jis galiausiai iškrito iš politinės apkabos kaip tuščia tūta. Trajektorijos finalas – „Frontas“ ir amžiną atilsį. Žmogus nebuvo teoretikas, o pasakorius. Priklausė LSSR kultūrinei nomenklatūrai, kurios, beje, pirmųjų ešelonų valdžia neskriaudė. Priešingai – įkurdindavo ir mažorus, t. y. kultnomenklatūros palikuonius. Duodavo gyv. ploto.
LSSR kultnomenlatūra tokia ir buvo, kaip aprašyta Marcinkevičiaus „Pušyje, kuri juokėsi“. Tapė „besijuokiančias pušis“ ar „gimtąją žemę, žvelgiančią mylimos moters akimis“. Egzistencialistų ir Špenglerio („Pušyje“ jis vadinamas Badleriu) nelabai skaitė ir pas Genriką Zimaną nevaikščiojo – nereikalavo atverti specfondų kaip Kaniavos apdainuotų langų. Šiaip pagerdavo ir dėl neteisybės bei „vis dar pasitaikančių trūkumų“ išsikeikdavo. Kai kas buvo tarsi Afonia su aukštųjų literatūros kursų diplomu. Beretė – privaloma Rašytojų sąjungos šašbauda ir Baltušiui, ir Churginui.
Perestroikos laikais ėmė vertis specfondai. Mažorams irgi atsivėrė erdvės nuo Timbuktu iki tindiriukų. Tačiau genetiškai paveldėjus specifinį socialistinio realizmo vingį smegenyse, kai kuriems teko kabintis į „Durnių laivą“ – kad nepriburbuliuotų tikrovėje. Didelio proto plaukti tuo keltu per Stiksą nereikia.
O paveldo kombinacijos, sakyčiau, postmodernios: antisemitizmas, antiamerikanizmas, homofobija, ksenofobija, estetikoje kičas, fantazijose nostalgija litui ir Pilėnams viename (kuo kraujas labiau maišytas, tuo lietuvis lietuvesnis). Tarsi kokios nors mažorų bobos palikuoniai negalėtų priperėti tindiriukų pederastukų ar putputyčių lesbyčių. Kalbu apie tikimybę.
Arūnas Daugėla Petkevičiaus
išvedžiojimuose man įdoms nebent toks samprotavimas. Štai Vytauto
Landsbergio tėvas karo pradžioje buvo suformuotos vyriausybės
(antisovietinės bet kuria prasme) ministras, o po to jam buvo leista iš
Australijos grįžti į Lietuvą ir Sniečku...Žiūrėti daugiau
Raimondas Gitenis 1924
— оглашение приговора суда по делу Пивного путча. Осуждение Адольфа
Гитлера на пять лет тюремного заключения в крепость Ландсберг.https://ru.wikipedia.org/.../1_%D0%B0%D0%BF%D1%80%D0%B5...
1 апреля — 91-й день года (92-й в високосные годы) в григорианском календаре. До конца года остаётся 274 дня.
ru.wikipedia.org
Raimondas Gitenis Kad ir Balandžio Pirma. Gal teisybė?
http://gitenisrimukas.blogspot.lt/2017/06/blog-post_11.html
http://gitenisrimukas.blogspot.lt/2017/06/blog-post_11.html
Raimondas Gitenis Po
1991 m. sausio 13-osios dirbau Krašto apsaugos departamente (KAD).
Visiškas bardakas nuolatos stengiantis tai paversti bent jau tvarkos
regimybe.Straibato Eilis: Gal iki šiol regimybė?
Dalia Tarailiene Patvirtinu...
Arūnas Brazauskas Raimondas Gitenis >Visiškas bardakas nuolatos stengiantis tai paversti bent jau tvarkos regimybe.
----
Cituotame opuse man meilesnė vieta apie Kaniavos langus....Žiūrėti daugiau
----
Cituotame opuse man meilesnė vieta apie Kaniavos langus....Žiūrėti daugiau
Arūnas Brazauskas Marina... LSSR tautininkams širdį labiau glostė senosios kavaleristų dainos
https://youtu.be/yP8wjI5UWZI...
https://youtu.be/yP8wjI5UWZI...
Arūnas Brazauskas Pagal legendą, vienas iš LSSR balso genijų vien rusų kompanijoje užtraukė:
"Pyko senis ant bobutės, kad nerodė savo putės..."
Susilaukė audringų aplodismentų....Žiūrėti daugiau
"Pyko senis ant bobutės, kad nerodė savo putės..."
Susilaukė audringų aplodismentų....Žiūrėti daugiau
Rašyti atsakymą...
Arūnas Brazauskas Pindos nuotykiai Ydų Šalyje, kur plaukiama Petkevičiaus "Durnių laivu"
Программа BuzzSumo, подразделение медиа-компании BuzzFeed, позволяет отслеживать динамику распространения отдельных сообщений по социальным сетям. Глобальное исследование, проведен...Žiūrėti daugiauRodyti vertimą
Программа BuzzSumo, подразделение медиа-компании BuzzFeed, позволяет отслеживать динамику распространения отдельных сообщений по социальным сетям. Глобальное исследование, проведен...Žiūrėti daugiauRodyti vertimą
Algimantas Kazėnas Neskaičiau,
bet nemanau, kad galėjo ką nors gera apie Lietuvos nepriklausomybę
parašyti autorius, parašęs knygą "Apie meilę duoną ir šautuvą".
Algimantas Kazėnas Taip, neskaičiau, bet apie sausio įvykius Vilniuje žinau ne iš knygų.
Algis Murauskas Kas tas Margulis?
Arūnas Brazauskas žanro pavyzdėliai (čia ne V.P. darbas, manyčiau)
https://criticismoflife.wordpress.com/.../vytautas.../
https://criticismoflife.wordpress.com/.../vytautas.../
Raimondas Gitenis Straibato Eilinis: Arvydo Juozaičio neužmirškite. Į TSRS Leudies deputatų rinkimuos.
Arūnas Brazauskas Reikėtų nepamiršti robotizacijos ir kokio milijardo nerobotų, kurie norėtų persikelti į Europą.
Rašyti atsakymą...
Raimondas Gitenis Straibato
Eilinis: Bet nuo Kalašnikovo tuo pat metų kaip ir Kurčiatovo atominės
bombos sukurtas. Žuvo kol kas daugiau žmonių. Kaip su juo sėkmingai
įvairus trečiojo pasaulio Nacionalistai kariavo?!. Nacionalinio
išsivadavimo karus!!.
Nu teip mokykloje tarnybinėje sakė......Kol kas Milijardas Kalašnikov -inių. Jama viršų prieš Robotų.
https://m.facebook.com/story.php...
Nu teip mokykloje tarnybinėje sakė......Kol kas Milijardas Kalašnikov -inių. Jama viršų prieš Robotų.
https://m.facebook.com/story.php...
Rašykite komentarą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą