- DAR KARTĄ APIE ŽVALGYBOS ĮSTATYMĄ
Buvau nusprendęs, kad užteks, daugiau nerašysiu apie Žvalgybos įstatymą. Ką norėjau pasakiau. Tačiau, toliau gilinantis į įstatymo esmę, radau tokių „perliukų“,kad negaliu jų nuslėpti, privalau atskleisti. Skaudina tai, kad visuomenei yra pateikiama melaginga informacija. Neva įstatymas detaliai reglamentuoja žvalgybos institucijų veiklą, kad sukurtas puikus kontrolės mechanizmas, kad detaliai nustatyta informacijos panaudojimo tvarka. Nesuprantu, kam reikalingas dviveidiškumas?
Tas kas rengė Tokį Žvalgybos įstatymą yra arba suinteresuotas, kad Lietuvoje būtų nuolatinė sumaištis arba visiškai neturi supratimo apie žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą. Nesinori tikėti, kad užsienio šalių žvalgyba turi didelę įtaką mūsų valstybės aukščiausios valdžios atstovams ir paslaptingiausios, skirtos kovoti prieš užsienio žvalgų priešišką veiklą, institucijos vadovams.
Norisi tikėti, kad mūsų valstybė nėra pavojuje ir nėra užvaldyta svetimos, nedraugiškos šalies. Norisi tikėti, kad įstatymą rengė žmonės, kurie yra už valstybę, jos nepriklausomybę ir laisvę, kurie, vedami gerų paskatų ir norų, tačiau nesuprasdami kaip, stengėsi sudaryti geresnes ir palankesnes sąlygas kovai prieš valstybės priešus. Norisi tuo tikėti.
Mano giliu įsitikinimu Žvalgybos įstatymas kelia grėsmę valstybei. Įstatymo dėka žvalgybos institucijos tampa visagalėmis ir nepriklausomomis. Jos turi teisę naudoti ypatingas priemones žmonėms sekti. Jos pačios sprendžia ką, kada ir kiek laiko sekti. Jos gali kištis į žmonių, įmonių, įstaigų ar visuomeninių organizacijų veiklą, nurodinėti joms kaip elgtis, kokius sprendimus priimti. Jos pačios save kontroliuoja. Niekas neturi teisės kištis į jų darbą.
Tas kas valdys ar turės įtakos žvalgybos institucijų vadovams, tas valdys šalį. Jeigu turėsime stiprų prezidentą, tai jis valdys. Jeigu turėsime silpną prezidentą ir protingus jo patarėjus, tai šalį valdys patarėjai. Jeigu turėsime silpną prezidentą, silpnus patarėjus ir stiprų žvalgybos institucijos vadovą, tai vadovas valdys. Jeigu turėsime silpną prezidentą, silpnus patarėjus ir silpną vadovą, tai žvalgybos institucijos taps uždaromis akcinėmis bendrovėmis, kurios prekiaus informacija ir įtaka.
Įstatymas sudaro itin palankias sąlygas užvaldyti VSD. Tereikia užverbuoti institucijos vadovą ir tu valdai ne tik instituciją, bet visą šalį. Įstatyme sakoma, kad Valstybės gynimo taryba formuoja poreikius, o konkrečius uždavinius padaliniams nustato žvalgybos institucijos vadovas. Kaip atsiranda Valstybės gynimo tarybos poreikis? Labai paprastai. Jis yra formuojamas žvalgybos institucijos pateiktos informacijos pagrindu. VSD teikia informaciją Vasltybės gynimo tarybos nariams. Nariai VSD pateiktos inforamcijos pagrindu formuoja poreikius. O VSD, gavęs Valstybės gynimo tarybos poreikius, formuoja uždavinius padaliniams.
Politikai skelbė, kad Žvalgybos įstatymas sukūrė naują ir efektyvų kontrolės mechanizmą. Tai neatitinka tikrovės. Neverta nagrinėti visų įstatyme aprašytų kontrolės mechanizmų. Reikia paminėti dvi svarbiausias ir esmines nuostatas.
Pirma. Žvalgybos institucija neteikia žvalgybos informacijos jeigu, tai padarytų žalos žvalgybos institucijų veiklai. Ši nuostata nubraukia bet kokią galimybę atlikti kontrolę. Jau esame susidūre su panašia situacija. LR Seimas prašė ir netgi reikalavo VSD suteikti informaciją apie dujų tarpininkų veiklą Lietuvoje, apie jų daromą įtaką aukščiausiems valdžios atstovams ir pačiai VSD. VSD, motyvuodama tuo, kad nėra nustatytos informacijos perdavimo tvarkos, atsisakė teikti informaciją. Tai buvo anksčiau. VSD vadovai stipriai rizikavo. Jie nežinojo kur ir kaip pakryps Seimo tyrimas. Dabar rizikuoti nereikia, nes VSD vadovas elgsis pagal įstatymą.
Antra. Vienas iš žvalgybos veiklos kontrolės principų teigia, kad duomenys, galintys atskleisti žvalgybos agentus, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai neteikiami. Šis principas galutinai panaikina galimybę kontroliuoti žvalgybos veiklą. Kas sprendžia teikti informaciją ar ne? Žvalgybos institucijos vadovas. Kas gali patikrinti ar jo sprendimas yra pagrįstas ar ne? Niekas.
Įstatymas nenustato ir neatskleidžia žvalgybos metodų. Jis teigia, kad Vyriausybė nustatys metodus, jų taikymo tvarką, terminus ir sąlygas. Įstatymas draudžia kontroliuojančioms institucijoms susipažinti su naudojamais žvalgybos metodais? Kodėl reikalingas toks paslaptingumas? Kodėl reikia nuo visuomenės slėpti žvalgybos metodus? Kuo jie ypatingi?
Todėl, kad dalis žvalgybos metodų yra nusikalstamos veikos. Viską žinančiame internete yra pateikiami šie metodai: papirkimas, informacijos vagystė, šantažas, diversija, kompromitavimas, dezinformacijos skleidimas ir t.t. Kaip anksčiau minėjau žvalgyba yra puolamasis įrankis. Jis naudojamas išskirtinai prieš kitas valstybes ir kitų valstybių teritorijoje. Žvalgyba savo prigimtyje yra nusikalstama veikla. Veikdama teisėtais būdais ji negalėtų įgyvendinti jai priskirtų uždavinių.
Todėl, kad žvalgybos metodai yra pavojingi visuomenei. Jeigu ikiteisminis tyrimas tiria nusikalstamas veikas, renka informaciją tik apie jas ir ne daugiau, tai žvalgyba, pagal Žvalgybos įstatymą, domisi procesais, reiškiniais. Jeigu nusikalstamos veikos yra konkrečiai ir aiškiai aprašytos ir nurodytos baudžiamajame kodekse, tai kokias tirti grėsmes ir rizikas nustato žvalgybos institucijos vadovas. Jo tyrimo objektu gali tapti atskiras asmuo, įmonės, visuomeninės organizacijos, politinės partijos ir t.t.
Praėjusiais metais VSD pateikė ataskaitą, kurioje įvardijo grėsmes valstybei. Ji teigė, kad ypatingą grėsmę kelia tie, kurie prieštarauja ir trukdo įgyvendinti Lietuvos strateginius energetikos projektus. Pagal žvalgybos įstatymą tie, kurie kritikuoja, rašo straipsnius, viešai pasisako, organizuoja protesto akcijas prieš Visagino atominės elektrinės statybą kelia grėsmę valstybei. Jeigu jie kelia grėsmę valstybei, tai jie yra VSD tyrimo objektai. Pagal įstatymą VSD privalo ne tik rinkti apie šiuos asmenis, organizacijas informaciją, bet ir užkardyti jų veiksmus. Nežinau kokiu būdu jie tai daro, bet gandų apie bandymus neutralizuoti, užkardyti „Lietuvos valstybės priešų“ veiklą sklando daug.
Pasikartosiu. Žvalgybos įstatymas kelia grėsmę pačiai valstybei. Jis žvalgybos institucijas padaro visagales ir tuo pačių itin pažeidžiamas. Tereikia užverbuoti institucijos vadovą ir tu valdysi Lietuvą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą