2013 m. spalio 4 d., penktadienis

Jūratė Statkutė de Rosales


Raimond Gitenio
Įkelti
Įspėjimo piktograma
Nustatėme jūsų kalbos nuostatą į Lietuvių. Galite atnaujinti šią nuostatą toliau.

Filmas „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai"

Paskelbta 2013 Rugs. 25
Dokumentinis filmas „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai". Šis filmas -- apie tyrinėtoją, išdrįsusią nuplėšti apgavysčių šydą nuo seniai palaidotos ir pamirštos baltų proistorės ir savo darbais įrodyti, kad lietuviai yra didi tauta, o baltų gentys kadaise darė didelę įtaką Europos istorijos raidai. 1929 m. Kaune gimusi, nuo 1950 m. Venesueloje gyvenanti Jūratė Statkutė de Rosales yra šios šalies didžiausio politikos, ekonomikos ir kultūros opozicinio savaitinio žurnalo „Zeta" vyriausioji redaktorė. Jos pagrindinės baltų proistorės studijos „Baltų kalbų bruožai Iberų pasaulyje", „Los Godos", „Goths and Balts", „Didžiosios apgavystės", „Senasis aisčių giminės metraštis", išleistos ispanų, anglų ir lietuvių kalbomis, visame pasaulyje kelia neslūgstantį susidomėjimą ir susižavėjimą, o „Didžiosios apgavystės", Lietuvoje pakartotinai išleistos kartu su tada dar nebaigtos knygos „Europos šaknys" 1-ąja dalimi, 2011 m. tapo vienu skaitomiausių leidinių šalyje - užkopė į aukštą 2-ąją vietą perkamiausių knygų dešimtuke.
Filmo autorius ir operatorius Stasys Petkus.
Scenarijaus autorė Snieguolė Dovydavičienė.
Montažo režisierius Miroslavas Stankevičius.
Įgarsino Marijus Žiedas.
Filmo kūrybinė grupė dėkoja „Versmės" leidyklos vadovui Petrui Jonušui už galimybę nuvykti ir filmuoti Venesueloje. Filme panaudoti kadrai iš prancūzų filmo „Paroles -- Lituanie" („Žodis -- Lietuva", 1989).
„Versmės" leidykla, 2013

  • Kategorija

  • Licencija

    Įprasta „YouTube“ licencija

Visi komentarai (2)

Raimond Gitenio
Pranešimą parašė ties

1 komentaras:

  1. Raimondo.Gitenio@gmail.com2013 m. spalio 6 d. 23:26

    Vulfstono pasakojims/../buvo jūrinikas keliautojas, kiles iš Šlesvigo kaimo Hysdaby. Jis lankėsi prekybos reikalais Vyslos žiotyse, Trusko mieste,ir greičiausiai, iš ten givenusių surinko žinių apie aisčius. Jo pasakojimas užrašitas tarp 887 ir 901 metų.
    „Kunigaikščiai ir diduomenė diduomenė geria kumelių pieną, neturtingi ir vergai geria midų. /../aisčiai alaus nedaro, bet yra užtenkamai midaus.
    Klausimas: Lietuvoja Totoriai ir Karaimai yra. Bet Kumiso ligir nėsama.. Kibinai yra o kumiso kal tai..Ne?.
    2) Jai b ū v o. GERIAMA. TAI TURĖJO LIKTI KOKSTAI TOKIO GĖRIMO /P A V A D I N I M A S.
    Aalnai – iranėnų kilmės. Apie pirmą mūsų eros amžių jie giveno pietinėja Rusijoj ir Kaukazo šiaurėj. Iš kur puldinėjo Armėnija ir Mažąją Aziją. Apie 370 m. dalis Alanų buvo Hunų pavergta. Kita dalis 406 m.drauge susvevais ir vandalais įsibrovė į Galiją, o 409.. į Ispaniją. Žinia apie alanų atsikėlimą buvo įrašita ir į Sigiberto Gemblouro kroniką. Stela Alanų likučius perkelia į Prūsiją ir iš jų kildina lietuvius, pavadindamas juosLital-Aalanais(litalani) Ispanijoje likę alanai susimaišę su gotais, ir iš to atsiradęs vardas“Gothialania“, t. y. Katalonija.
    1. Profesorius Romualdas Grigas. Šmaikštauja dėl Vandens stiklinės ir Kirvelio. Stiklinė stikliniu.Na stiklo. O va dėl KIRVIO Pagal goglės vertėją. Tai deja. Ugro Finizmas.( TŪRI BŪTI TARMĖS IR KITOKIŲ KIRVIO PAVADINIMŲ)
    O štai dėl ieties. Ieties Andgalio. Strelės ir Strėlės angaliu/..?/ Lankų. Šeis laikais Nesudėtinga.Lotinų- Ispanų- Katalonų? Kaip kalbos...Galima dar Italių su Prancuzų..
    Ir kaip sakė KGB-istinen Septiniolikoja Balandžio akimirkų. Medžia ga. Pamastymui. PIENAS
    Beja po balnu.Užtiesalas?..(PAS MUS GUNIA. Neaišku kada atsradus)Kaip pasagai pakalt?..Uknolis? Hunai jau balnakilpes žinojo?..DIDELIS DAIKTAS?Kare..

    AtsakytiPanaikinti

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)